2025 m. lakričio 21 dieną Lietuvos mediatorių rūmų atstovai susitiko su Teisingumo ministre Rita Tamašuniene.
Susitikimo, kuriame dalyvavo LMR Pirmininkė Indrė Kasiulaitė, LMR Tarybos narės Romutė Laurinavičienė ir Monika Kuodė bei LMR Veiklos koordinavimo vadovė Toma Malciūtė-Kazlauskienė, metu buvo aptarti aktualūs mediacijos sistemos stiprinimo ir plėtros klausimai, svarbūs tiek mediatorių bendruomenei, tiek visai ginčų sprendimo infrastruktūrai Lietuvoje.
Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos prioritetus, susitikimo metu buvo aptarta mediacijos reikšmė šeimos ginčuose bei vaikų teisių apsaugos srityje. Pabrėžta, kad mediacija gali padėti sumažinti įtampą sudėtingose šeimos situacijose, pagerinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir šeimų bei prisidėti prie konstruktyvių sprendimų paieškos kriziniais atvejais. Pasak teisingumo ministrės, mediacija Lietuvoje tampa vis svarbesniu instrumentu, leidžiančiu efektyviai spręsti ginčus, mažinti teismų apkrovą bei stiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis.
„Vienas pagrindinių klausimų – šeimos ir vaikų teisių užtikrinimas. Neretai žmonės nežino apie pagalbos galimybes arba yra nusiteikę priešiškai institucijų atžvilgiu, todėl mediacija galėtų tapti tuo tarpininku, kuris padėtų į įtemptas situacijas pažvelgti kitaip ir rasti geriausią sprendimą krizės akivaizdoje“, – kalbėjo R. tamašunienė.
Ministrė pabrėžė, kad mediacijos taikymo sritys yra labai plačios – nuo šeimos teisės ir socialinių konfliktų iki baudžiamosios teisės bei verslo ginčų. Anot R. Tamašunienės, šis metodas leidžia ne tik ieškoti kompromisų, bet ir stiprinti dialogo kultūrą visuomenėje.
LMR atstovai akcentavo būtinybę užtikrinti adekvatų valstybės finansuojamų mediacijų atlygio augimą artimiausiais metais, nes tai tiesiogiai susiję su kokybiškų paslaugų prieinamumu ir mediatorių motyvacija. Taip pat pabrėžta, kad privačios mediacijos praktikos skatinimas turėtų būti suvokiamas kaip lygiavertė visos mediacijos ekosistemos dalis, galinti veiksmingai papildyti valstybės teikiamas paslaugas.
Svarbi diskusijos dalis buvo skirta mediacijos plėtros galimybėms: mediacijos įtvirtinimui baudžiamojoje justicijoje, šeimos mediacijos taikymo plėtrai į vykdymo procesą bei teisminių ir neteisminių valstybės finansuojamų mediacijų balanso stiprinimui. Šios kryptys, apibuse susitikimo dalyviu nuomone, yra būtinos siekiant ilgalaikio ir tvaraus mediacijos augimo.
Didelis dėmesys skirtas ir aptariant mediacijos vaidmenį atkuriamojo teisingumo srityje – pažymėta, kad mediacijos taikymas baudžiamosiose bylose gali prisidėti prie žalos suvokimo, atsakomybės prisiėmimo ir dialogo tarp nukentėjusiojo ir kaltininko, taip stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema.
Šiuo metu Prezidento kanceliarijos, Teisingumo ministerijos ir Mediatorių rūmų atstovai bendradarbiauja, rengdami Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Mediacijos įstatymo pakeitimų paketą. Jo tikslas – sukurti nuoseklų mediacijos reglamentavimą baudžiamajame procese, aiškiai apibrėžti procedūras, mediatoriaus vaidmenį, taikaus susitarimo protokolo tvirtinimo tvarką ir užtikrinti, kad tokia praktika būtų taikoma skaidriai, profesionaliai ir vienodai visoje Lietuvoje.
Taip pat aptartos Lietuvos mediatorių rūmų ir Teisingumo ministerijos bendradarbiavimo galimybės, siekiant efektyviau viešinti mediaciją visuomenėje, šveitimo, viešojo sektoriaus srityse, plėsti paslaugų prieinamumą regionuose ir stiprinti mediatorių kompetencijas.
Lietuvos mediatorių rūmai vertina ministrės komandos atvirumą dialogui ir pasirengimą bendradarbiauti ieškant sisteminių sprendimų, kurie prisidėtų prie mediacijos kokybės, paslaugų prieinamumo ir skaidrumo stiprinimo.
