Pažink mediatorių: interviu su Aleksandru Kovalevskiu

Lietuvos mediatorių rūmų rubrika – „Pažink mediatorių“. Jos tikslas – supažindinti visuomenę su mediatoriais, atskleisti jų profesijos ypatumus ir asmeninę patirtį, paskatinusią pasirinkti šią profesiją.

Šioje LMR rubrikoje mediatoriai dalijasi savo istorijomis: kodėl pasirinko mediatoriaus profesiją, kuo mediacija naudinga žmonėms ir bendruomenėms, kokių įdomių patirčių yra sukaupę vykdydami mediacijas. Kartu tai priminimas, jog mediacija tai daugiau nei tik ginčų sprendimo procedūra, tai mediatoriai – konfliktų sprendimo profesionalai, kurie skatina konstruktyvų dialogą, įkvepia ginčo šalis bendradarbiauti ir padeda atrasti sprendimus ten, kur jų iš pirmo žvilgsnio nematyti.

Kviečiame skaityti rubrikos „Pažink mediatorių“ interviu su mediatoriumi, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.

Kas paskatino Jus tapti mediatoriumi? Ar tai buvo pašaukimas, smalsumas ar susiklosčiusios aplinkybės?

Mediatoriumi mane paskatino tapti mediacijos plėtra Lietuvoje. Tikėjau šiuo procesu kaip veiksmingu, todėl norėjau pats tapti mediatoriumi.

Kokia buvo Jūsų pirmoji mediacijos patirtis – ką iš jos prisimenate labiausiai?

Prisimenu, kad reikėjo laiko apsiprasti su mediatoriaus vaidmeniu. Susilaikyti nuo tam tikrų dalykų, kurie yra įprasti advokato darbe.

Kokie dažniausi iššūkiai iškyla mediacijoje, ir kaip Jūs juos sprendžiate?

Ginčo šalių nepasitikėjimas mediatoriumi. Tam, kad įgytum žmonių pasitikėjimą, prireikia laiko.

Kaip, Jūsų nuomone, mediacija keičia žmones?

Mediacija padeda žmonėm įsitikinti, kad net sudėtingiausius ginčus galima išspręsti taikiai.

Kuo, Jūsų manymu, mediacija skiriasi nuo tradicinio ginčų sprendimo teisme?

Mediacijoje nereikia įrodinėti „savo tiesos”, kaip tai reikėtų daryti teisme. Mediacijoje vyksta abiem pusėms priimtino, tuo pačiu, jų atžvilgiu teisingo ir sąžiningo ginčo sprendimo paieška.

Kokias asmenines savybes ar įgūdžius labiausiai ugdo mediatoriaus darbas?

Gebėjimą ne tik klausyti, bet ir įsiklausyti, taip pat pastebėti tai, kas ginčo šalims iš tiesų yra svarbu. 

Ką atsakytumėte skeptikui, kuris sako: „Mediacija – tai neveiksminga“?

Pasiūlyčiau jam išbandyti mediaciją ir pačiam įsitikinti, veiksminga tai ar ne.

Kaip matote mediacijos ateitį Lietuvoje? Kas, Jūsų manymu, galėtų paskatinti jos plėtrą?

Tikiu tolimesne mediacijos plėtra ir manau, kad vis daugiau ir įvairesnių ginčų bus sprendžiama mediacijos būdu.

Ar mediatoriai konfliktuoja savo kasdienybėje, ar jau viską išsiaiškina „pagal protokolą“?

Mediatoriai – žmonės, jų kasdienybėje taip pat pasitaiko konfliktų.  

Ar turite linksmą ar neįprastą istoriją ar atvejį, kuris Jums ypač įsiminė mediacijos procese (be asmens duomenų)?

Mediacijoje šalys sprendė ginčą dėl šuns dalybų. Kiekvienas turėjo savo argumentų ir mediacijos metu vyko tikrai ypatingai intensyvios derybos.

Interviu rengė LMR Komunikacijos komiteto narė Laura Kasčiukaitė