LLietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Indrė Kasiulaitė susitiko su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore Milena Gečis aptarti aktualiausių mediacijos sistemos klausimų, pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir numatyti tolesnes bendradarbiavimo kryptis.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta praktiniams privalomosios mediacijos taikymo aspektams. Vienas pagrindinių aptartų klausimų buvo galimybė šalims pakartotinai pasinaudoti privalomąja mediacija tais atvejais, kai ankstesnis procesas jau buvo baigtas arba faktiškai neįvyko. Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai viena iš ginčo šalių neatsiliepia į kvietimą dalyvauti mediacijoje arba per įstatyme nustatytą terminą nepareiškia sutikimo dalyvauti procese. Tokiais atvejais mediatorius neturi galimybės pradėti mediacijos – nevyksta bendri susitikimai, derybos ar kiti mediacijos veiksmai. Kitaip tariant, mediacija būna inicijuota formaliai, tačiau faktiškai neprasideda. Jeigu vėliau pasikeičia aplinkybės ir atsiranda reali galimybė abiem šalims dalyvauti mediacijoje, Tarnyba gali individualiai įvertinti pakartotinio prašymo pagrįstumą ir suteikti šalims dar vieną galimybę ginčą spręsti taikiai. Taip pat pažymėta, kad pakartotinė privalomoji mediacija gali būti organizuojama ir tais atvejais, kai po ankstesnės mediacijos iš esmės pasikeičia faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, pasikeičia vaiko poreikiai, tėvų gyvenimo ar finansinė situacija, atsiranda naujų nesutarimų dėl anksčiau neaptartų klausimų arba kyla naujas savarankiškas šeimos ginčas. Tuo tarpu, jei pakartotinai kreipiamasi dėl to paties ginčo, nepasikeitus reikšmingoms aplinkybėms ir neatsiradus naujam ginčo dalykui, tikėtina, kad prašymas nebus tenkinamas. Kaip akcentavo VGTPT direktorė Milena Gečis, galiojantys teisės aktai reglamentuoja valstybės finansuojamos mediacijos apimtį, tačiau nenumato, kad neišnaudotas valstybės finansuojamų mediacijos valandų likutis savaime suteiktų teisę inicijuoti naują privalomosios mediacijos procesą. (Plačiau skaitykite čia.)
Pasak Tarnybos direktorės, „toks vertinimas padeda užtikrinti, kad privalomosios mediacijos institutas būtų naudojamas pagal savo paskirtį – realiam ginčo sprendimui, o ne pakartotiniam jau išspręstų ar nepakitusių ginčų inicijavimui.“
Susitikimo metu taip pat aptartos mediacijos metu pasiektų taikių susitarimų rengimo ir įgyvendinimo gairės bei galimybės sudaryti palankesnes sąlygas šalims tinkamai įtvirtinti mediacijos metu pasiektus susitarimus.
Atskiras dėmesys skirtas informacinės sistemos TEISIS veikimui. Lietuvos mediatorių rūmai perdavė mediatorių pastebėjimus dėl sistemos naudojimo praktikoje ir pasiūlymus dėl jos funkcionalumo tobulinimo, siekiant dar patogesnio ir efektyvesnio darbo.
Diskutuota ir apie praktikoje vis dažniau pasitaikančias situacijas, kai mediacijos proceso metu reikalingos užsienio kalbų ar lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugos. Pažymėta, kad šeimos ginčuose vis dažniau pasireiškia tarptautiškumo ir tarpkultūriškumo elementai, todėl svarbu ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų mediacijos prieinamumą visiems proceso dalyviams.
Susitikimo metu taip pat aptarta sklandaus mediacijų paskirstymo svarba, ypač vasaros atostogų laikotarpiu. Primename mediatoriams, kad planuojant atostogas, laikinojo nedarbingumo ar kitus laikotarpius, kai laikinai neteikiamos mediacijos paslaugos, svarbu savarankiškai pažymėti tai TEISIS sistemoje. Laiku atnaujinta informacija leidžia Tarnybai operatyviai paskirti mediacijas paslaugas teikiantiems mediatoriams, išvengti nereikalingo proceso vilkinimo ir užtikrinti efektyvesnį mediacijų organizavimą.
Lietuvos mediatorių rūmai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba susitarė ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, sprendžiant praktikoje kylančius klausimus, stiprinant mediacijos sistemą ir užtikrinant kokybiškų mediacijos paslaugų prieinamumą. Artimiausiu metu šį bendradarbiavimą planuojama įtvirtinti bendradarbiavimo sutarties pasirašymu.