Lietuvos mediatorių rūmų rubrika – „Pažink mediatorių“. Jos tikslas – supažindinti visuomenę su mediatoriais, atskleisti jų profesijos ypatumus ir asmeninę patirtį, paskatinusią pasirinkti šią profesiją.
Šioje LMR rubrikoje mediatoriai dalijasi savo istorijomis: kodėl pasirinko mediatoriaus profesiją, kuo mediacija naudinga žmonėms ir bendruomenėms, kokių įdomių patirčių yra sukaupę vykdydami mediacijas. Kartu tai priminimas, jog mediacija tai daugiau nei tik ginčų sprendimo procedūra, tai mediatoriai – konfliktų sprendimo profesionalai, kurie skatina konstruktyvų dialogą, įkvepia ginčo šalis bendradarbiauti ir padeda atrasti sprendimus ten, kur jų iš pirmo žvilgsnio nematyti.
Kviečiame skaityti rubrikos „Pažink mediatorių“ interviu su mediatore, teisininke Kristina Kisieliene.
Kas paskatino Jus tapti mediatore? Ar tai buvo pašaukimas, smalsumas ar susiklosčiusios aplinkybės?
Mane paskatino noras padėti žmonėms konstruktyviai spręsti konfliktus ir ieškoti sprendimų, kurie būtų priimtini abiem pusėms. Visada tikėjau, kad ginčuose slypi ne tik problema, bet ir galimybė sustiprinti santykius, geriau suprasti vienas kitą, atrasti bendrą kalbą. Dėl to mediacija man yra labai prasminga veikla.
Kokia buvo Jūsų pirmoji mediacijos patirtis – ką iš jos prisimenate labiausiai?
Pirmąsias mediacijas prisimenu kaip labai intensyvų ir ryškų procesą – jaudulį derinant su atsakomybe, kad abi pusės jaustųsi išgirstos. Po susitikimų ilgai negalėdavau užmigti, nes giliai išgyvendavau šeimų istorijas. Labiausiai įstrigo akimirkos, kai žmonės pirmą kartą pamatydavo vienas kito perspektyvą – tai sustiprino mano tikėjimą, kad mediacija gali pakeisti net pačius įtempčiausius santykius. Kartu supratau, kaip svarbu šiame procese išlaikyti pusiausvyrą tarp profesionalumo ir žmogiškumo.
Kokie dažniausi iššūkiai iškyla mediacijoje, ir kaip Jūs juos sprendžiate?
Didžiausias iššūkis – padėti žmonėms nusileisti nuo emocijų bangos ir pereiti prie konstruktyvaus dialogo. Kartais tenka skirti daugiau laiko tam, kad konfliktuojantys išgirstų ne tik savo, bet ir kitos pusės jausmus bei poreikius. Tam padeda kantrybė, neutralumas ir pasitikėjimo kūrimas.
Kaip, Jūsų nuomone, mediacija keičia žmones?
Mediacija padeda suvokti, kad konfliktas nebūtinai yra kova. Jis gali tapti keliu į gilesnį supratimą. Ji ugdo empatiją, gebėjimą klausytis ir matyti bendrą interesą. Dažnai po mediacijos žmonės pasijunta labiau išlaisvinti nuo įtampos ir pasirengę bendradarbiauti ateityje.
Kuo, Jūsų manymu, mediacija skiriasi nuo tradicinio ginčų sprendimo teisme?
Teisme paprastai ieškoma „teisingo” sprendimo pagal įstatymą, o mediacijoje – abipusiai priimtino susitarimo. Teismas sprendžia už žmones, o mediacija suteikia galimybę jiems patiems kurti sprendimą, atliepiantį jų poreikius ir santykius. Tai daug labiau orientuota į tarpusavio ryšį, o ne į nugalėtoją ir pralaimėtoją. Procesas čia kelia mažiau įtampos – jis neformalus, vyksta diskusijos forma, todėl šalys jaučiasi saugiau ir ramiau.
Kokias asmenines savybes ar įgūdžius labiausiai ugdo mediatoriaus darbas?
Mediacija ugdo kantrybę, gebėjimą klausytis ir suprasti ne tik žodžius, bet ir emocijas bei poreikius. Ji stiprina gebėjimą išlikti neutraliam, atpažinti savo šališkumus ir juos valdyti. Taip pat lavina kūrybiškumą – juk neretai reikia padėti atrasti visiškai naujus sprendimus.
Ką atsakytumėte skeptikui, kuris sako: „Mediacija – tai neveiksminga“?
Atsakyčiau, kad mediacija nėra stebuklinga piliulė, bet ji tikrai veikia, kai yra nuoširdus noras ieškoti sprendimo. Net jei nepasiekiamas galutinis susitarimas, pati galimybė pasikalbėti, išgirsti vienas kitą ir sušvelninti įtampą jau yra vertingas rezultatas. Kartais būtent tai tampa pradžia būsimiems sprendimams.
Kaip matote mediacijos ateitį Lietuvoje? Kas, Jūsų manymu, galėtų paskatinti jos plėtrą?
Matau mediaciją vis labiau integruotą į kasdienį ginčų sprendimą – tiek teisiniuose, tiek šeimos, bendruomenės, darbo santykiuose. Plėtrą paskatintų švietimas: kuo daugiau žmonių sužinos apie mediacijos naudą, tuo labiau jie ja pasitikės. Svarbu, kad visuomenė suprastų: ne tik teismas gali nuspręsti. Pačios šalys turi teisę priimti sprendimus, labiausiai atitinkančius jų poreikius.
Ar mediatoriai konfliktuoja savo kasdienybėje, ar jau viską išsiaiškina „pagal protokolą“?
Mediatoriai, kaip ir visi žmonės, susiduria su konfliktais. Tik skirtumas tas, kad jie dažniau sąmoningai pasitelkia mediacijos principus: klausymąsi, pagarbą, interesų aiškinimąsi. Šie įgūdžiai natūraliai persikelia į kasdienybę, padeda ramiau reaguoti ir konstruktyviau tvarkytis su asmeniniais iššūkiais.
Ar turite linksmą ar neįprastą istoriją ar atvejį, kuris Jums ypač įsiminė mediacijos procese (be asmens duomenų)?
Kartą po ilgų ir nelengvų derybų šalys galiausiai susitarė parduoti kaimo turizmo sodybą. Vos tik sprendimas buvo priimtas, atmosfera akimirksniu pasikeitė – visi atsipalaidavo. Tuomet mediacijos dalyviai juokais ėmė planuoti „atsisveikinimo su sodyba vakarėlį“ ir net pakvietė prisijungti. Šis juokais išsakytas pakvietimas visus pralinksmino, išsklaidė likusią įtampą ir leido procesą užbaigti ramiai ir pozityviai.
Interviu rengė LMR Komunikacijos komiteto narė Laura Kasčiukaitė