Streikas – tai savanoriškas kolektyvinis darbuotojų darbo sustabdymas, kurio imamasi siekiant apginti tam tikros darbuotojų grupės ekonominius ir socialinius interesus. Dažniausiai streikas yra paskutinė išeitis, kai kitos ginčo sprendimo procedūros būna nesėkmingos.
Paprastai Lietuvoje derybos šioje srityje vyksta dviejų ginčo šalių lygmenyje, retai pasitelkiant trečią, neutralų, kvalifikuotą specialistą. Kai dvi ginčo pusės bando suderinti dažnai dvi nesuderinamas pozicijas neretai atsiduriama aklavietėje, konflikto eskalacija auga, argumentai ir pasirenkamos priemonės stiprėja. Puikiai prisimename prieš keletą metų mokytojų streiko pasekmes, kuomet grupė mokytojų „užėmė“ ministeriją. Galima sakyti tai yra vadovėlinis pavyzdys, kaip netinkamai sprendžiamas konfliktas gali virsti su „karu“.
Užsienio valstybių praktiką rodo, kad mediacijos taikymas sprendžiant su darbo santykiais susijusius ginčus pasiteisina. Mediacijos metu siekiama atsitraukti nuo pozicinių derybų ir išsigryninti, įsigilinti į kiekvienos pusės interesus, poreikius, tuo pačiu ieškant, o ne reikalaujant tinkamo sprendimo.
Deja, bet Lietuvoje kol kas yra per mažai skiriama dėmesio ir kalbama apie mediacijos taikymo galimybes ir nauda sprendžiant darbo santykių ginčus, pvz., JK ne vienerius metus vykdomi tyrimai rodo, kad kasmet dėl konflikto iš darbo vidutiniškai išeina apie 485 800 darbuotojų, dar 874 000 darbuotojų kasmet dėl konfliktų darbe turi nedarbingumus dėl ligos, o tai jų organizacijoms kainuos 2,2 mlrd. Todėl tartis taikiai apsimoka.
Pasak Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkės Odetos Intės, nesutarimai virstantys konfliktais švietimo srityje yra ypatingai jautrūs. Ji pastebi, jog “streikai jaunus žmones, mokinius paliečia tiesiogiai, neretai, jie patys įsitraukia į tam tikras palaikymo iniciatyvas. Puiku, kad ugdome jaunus žmones, žinančius, kad yra galimybės ir būdai ginti savo teises ir interesus.
Bet tuo pačiu, jie įgyja ir kitą įgūdį, konfliktą laimi tas, kuris turi daugiau galios ir jėgos. Tai yra įgūdį konfliktą spręsti jėga. Pamirštamas konstruktyvaus, dialogu ir bendradarbiavimo grįstas konfliktų, nuomonių skirtumų sprendimas. “
LMR narys, teisininkas, darbo teisės specialistas Romas Turonis pastebi. kad „organizuoti ir dalyvauti streike yra visų darbuotojų teisė. Tai labai stiprus ginklas darbuotojų rankose. Tačiau tai ultima ratio (kraštutinė priemonė). Darbo kodekse yra numatytos ir kitos priemonės rasti bendrą sprendimą. Tai gali būti ir taikinimo komisija, ir arbitražas, be to kolektyvinį ginčą galima išspręsti pasitelkus tarpininką – mediatorių, kuris padėtų ginčo šalims rasti taikų sprendimą.”
LMR narė, mediatorė, projekto „Jaunieji mediatoriai“ organizatorė Vidmantė Bartašienė pritaria, kad tokiose situacijose suaugusiųjų elgesys konflikto sprendimo metu ir jų pasirinktos strategijos gali tapti pamoka mokiniams. Vidmantė dalijasi kad „kviesčiau mokytojus atstovaujančiuosius, mokyklos administracijas bei atsakingus valstybės pareigūnus pamėginti susitarti mediacijoje, taip parodant iš tiesų svarbiausiems šioje situacijoje – mokiniams, kad konfliktus galima išspręsti ne kariaujant, bet pasiekiant situaciją, kai laimi abi pusės. Mano nuomone, ieškodami taikių sprendimų suaugusieji savo pavyzdžiu užkrėstų vaikus atsižvelgti tiek į savo, tiek ir į kito poreikius ir parodytų, jog sutelkiant pastangas suderinami gali būti net ir skirtingi interesai”.
