Lietuvos mediatorių rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų atstovai sutaria dėl būtinybės stiprinti mediacijos taikymą sprendimų vykdymo procesuose, ypač tais atvejais, kurie susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Abiejų asociacijų atstovai yra pasirengę bendromis pastangomis siekti privalomosios mediacijos įtvirtinimo šiame etape.
Gruodžio 12 d. įvyko Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkės Indrės Kasiulaitės susitikimas su Lietuvos antstolių rūmų atstovais. Susitikimo, kuriame dalyvavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis, prezidiumo narė A. Stanišauskaitė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė, metu suformuota bendra pozicija, kad mediacija šeimos ginčuose suteikia realią galimybę ginčo šalims susėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų, atitinkančių abiejų pusių interesus. Pažymėta, kad nors šeimos ginčų mediacija Lietuvoje kaip ikiteisminė ginčų sprendimo procedūra tampa vis dažniau naudojama, auga teisminės mediacijos šeimos ginčuose apimtys, vykdomajame procese ji tebėra retai taikoma išimtis, o nei savaime suprantama ginčų sprendimo praktika. Todėl mediacijos plėtrai vykdomajame procese reikalingos nuoseklios valstybės reguliacinės priemonės, orientuotos į mediacijos skatinimą tarp šeimos ginčo šalių.
Susitikimo metu LMR Pirmininkė Indrė Kasiulaitė pabrėžė, kad naujausia statistika rodo, kad šiuo metu mediacija naudojasi maždaug pusė šeimos ginčo šalių prieš kreipiantis į teismą, be to, didžiąją dalį teisminės mediacijos atvejų irgi sudaro šeimos bylos. Asmenys, pasinaudoję šiuo procesu, dažniausiai jį vertina palankiai. Atkreiptas dėmesys, kad mediacija gali būti taikoma bet kuriame ginčo etape, įskaitant ir tuos atvejus, kai teismo sprendimas jau perduotas antstoliui vykdyti priverstine tvarka. Vis dėlto esamas teisinis reguliavimas nenumato pareigos privalomai apsvarstyti mediacijos galimybės ar joje dalyvauti jei kyla sunkumų įgyvendinant teismo patvirtintas taikos sutartis ar teismo sprendimus, o atvejų, kai ginčus vykdomajame procese bandoma savanoriškai spręsti mediacijos pagalba vis dar pasitaiko retai. Susitikimo dalyviai vienbalsiai sutarė, kad skatinti mediaciją vykdymo procese yra būtina, ypač atvejais, kai kyla ginčai dėl klausimų, kuriuose įtraukti ir vaikai: bendravimo tvarkos užtikrinimo, išlaikymo klausimų. Mediacijos paslaugas Lietuvoje gali teikti ir antstoliai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą – šiuo metu tokių antstolių Lietuvoje yra trylika.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė priminė, kad dar prieš penkerius metus Lietuvos antstolių rūmai teikė siūlymą papildyti Civilinio proceso kodeksą nuostata, įtvirtinančia privalomosios mediacijos sąlygą prieš pradedant priverstinį vykdymą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Tuomet iniciatyva nebuvo palaikyta, atsižvelgiant į papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį. Vis dėlto I. Kasiulaitė pabrėžė, kad valstybės finansavimas neturėtų būti vertinamas kaip kliūtis, nes privalomosios mediacijos taikymas leidžia pasiekti reikšmingą ilgalaikį ekonominį efektą. Kaip parodė 2022 m. Teisingumo ministerijos atlikto galiojančio privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo rezultatai, per keletą metų mediacijos paslaugoms finansuoti skyrus apie 0,5 mln. eurų, esamo reguliavimo dėka buvo bendrai sutaupyta apie 32,3 mln. eurų, įskaitant ginčo šalių sutaupytas teisinės pagalbos išlaidas (apie 15 mln. Eur), nesumokėtą žyminį mokestį (apie 3,8 mln. Eur), sutaupytą ginčo šalių laiką bylinėjantis (apie 11,8 mln. Eur) ir sumažėjusias neturtines pasekmes bei emocinę žalą ( apie1,079 mln. Eur).
Teisinio reguliavimo pokytis orientuotas į privalomosios mediacijos plėtrą vykdomajame procese, pasak susitikimo dalyvių, būtų naudingas keletu aspektų: sudarytų galimybe mediacija pasinaudoti ginčo šalims, kurios nepasinaudojo ja ankstesniuose etapuose (pavyzdžiui taikius susitarimus sudarė patys ar advokatų pagalba arba atsisakė mediacijos ir ginčą sprendė ginčo teisena ), skatintų šeimos ginčo šalių asmeninį įsitraukimą sprendžiant šeimos ginčus ir mažintų priverstinių priemonių taikymo poreikį, taip pat veiktų kaip papildomas nepilnamečių vaikų interesų apsaugos mechanizmas, sudarant geresnes sąlygas išlaikyti visaverčius vaiko ryšius su abiem tėvais ar globėjais, įgalinant šalis prisiimti atsakomybę, ieškoti tvarių abipusius interesu tenkinančių sprendimų.
Susitikimo pabaigoje sutarta stiprinti praktinį mediatorių ir antstolių bendradarbiavimą ir organizuoti bendrus seminarus, skirtus aktualioms sprendimų vykdymo ir mediacijos taikymo problemoms aptarti.