Šiandien Lietuvos mediatorių rūmų atstovai dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) organizuotoje diskusija „Mediacijos baudžiamojoje teisėje plėtra“. Šio susitikimo tikslas buvo aptarti, kaip mediacija galėtų būti veiksmingai taikoma baudžiamajame procese ir kokią naudą ji gali suteikti baudžiamojo proceso dalyviams.
Renginyje dalyvavo Kauno regiono mediatoriai, teismų, prokuratūros ir policijos atstovai. Lietuvos mediatorių rūmus šioje diskusijoje atstovavo LMR Pirmininkė Indrė Kasiulaitė, LMR Tarybos narės Romutė Laurinavičienė ir Jurgita Spaičienė, LMR Kauno regiono pirmininkė Eglė Šiugždinytė ir jos pavaduotoja bei LMR Praktikos komiteto pirmininkė Asta Sabaliauskienė ir mediatorė Ramona Jakaitienė. Susitikimo metu aptarta praktinė mediacijos taikymo patirtis, galimybės ją aktyviau taikyti baudžiamajame procese, galimi mediacijos integracijos baudžiamajame procese, o vėliau ir praktiniai taikymo iššūkiai ir tolimesnės plėtros galimybės.
Susirinkusius dalyvius pasveikino LPPS Pirmininkė Roma Katinienė. Diskusiją pradėjo Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Indrė Kasiulaitė, pristatydama mediacijos plėtros iniciatyvas ir poreikį stiprinti atkuriamojo teisingumo priemones, bei trumpai apžvelgdama praktinę sukauptą mediacijos taikymo patirtį probacijos srityje. Savo įžvalgomis apie nusikalstamas veikas, kuriose galima taikyti mediaciją, sėkmingo mediacijos taikymo ypatumus pasidalijo Kauno Apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Meškauskienė.
Vėliau vyko aktyvi visų dalyvių diskusija, kurioje buvo dalijamasi patirtimis, išsakomi siūlymai bei keliami aktualūs klausimai dėl mediacijos taikymo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso stadijose.
Kaip pastebėjo LMR Pirmininkė Indrė Kasiulaitė, „Džiugu, kad šiandien mums nebekyla klausimo, ar mediacija reikalinga baudžiamajame procese, bet galime diskutuoti, koks mediacijos praktinio taikymo modelis tinkamiausias Lietuvai. Sėkmingas mediacijos integravimo pavyzdys civiliniuose ginčuose parodė, kad vienas esminių šio proceso sėkmės veiksnių – įtraukus socialinis dialogas. Tik nuolatinio bendradarbiavimo ir viešų diskusijų tarp institucijų, visuomenės ir mediatorių dėka, galima sukurti ne tik formalų, bet ir visuomenei priimtiną, pareigūnų bei teismų skatinamą ir veiksmingą mediacijos modelį. Būtent todėl, tokios diskusijos kaip šiandien yra ypač vertingos. Jos leidžia ne tik giliau suprasti mediacijos naudą, bet ir laiku identifikuoti galimus praktinius iššūkius, ieškoti sprendimų kaip juos įveikti, ir užtikrinti, kad mediacijos taikymas baudžiamajame procese taptų ne paviene iniciatyva, o pripažįstamas, praktikoje realiai taikomas ir visavertis baudžiamojo proceso institutas.“
Šiandienos diskusija atskleidė, kad institucinė parama ir praktinis bendradarbiavimas yra būtinos sąlygos sėkmingai mediacijos integracijai į baudžiamąją justiciją. Dalyvių įžvalgos atskleidė, kad mediacijos taikymas Lietuvoje turi realų potencialą. Susitikime nuskambėjo aiški žinutė – mediacija baudžiamajame procese jau nebėra teorinis svarstymas, o praktinė būtinybė. Siekiant ją įtvirtinti kaip veiksmingą instrumentą, būtinas visų proceso dalyvių –policijos pareigūnų, ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorų, teisėjų, mediatorių, probacijos pareigūnų, advokatų ir pačios visuomenės aktyvus bendradarbiavimas. Šis renginys dar kartą parodė, kad mediacijos plėtra baudžiamajame procese priklauso ne tik nuo teisinio reguliavimo, bet ir nuo institucinio pasiryžimo ieškoti lankstesnių sprendimų.
