Lietuvos mediatorių rūmai (LMR) paskelbė pirmąjį apibendrintą metinių mediatorių veiklos ataskaitų vertinimą, leidžiantį pirmą kartą įvertinti bendrą mediacijos mastą Lietuvoje. Remiantis LMR pateiktais duomenimis, 2025 metais Lietuvoje įvykdyta ne mažiau kaip 7150 mediacijų. Tiesa, realus 2025 metais vykdytas mediacijų skaičius tikėtina yra didesnis, nes metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą, nors ji ir privaloma, pateikė 82% visų mediatorių. Atsižvelgiant į tai, kad tai pirmieji metai, kai mediatoriams atsirado pareiga teikti metines veiklos ataskaitas už praėjusius kalendorinius metus, be to pirmųjų metų praktika atskleidė tam tikrus tobulintinus aspektus, susijusius su duomenų pateikimo kokybe ir techniniu įgyvendinimu, tai itin reikšmingas žingsnis link duomenimis grįstos mediacijos plėtros, nes iki šiol, ypač privačios mediacijos srityje, patikimų statistinių duomenų trūko.
Nuo 2026 metų, visi mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus teisėjus, kasmet iki kovo 1 d. privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių. Papildomai mediatoriai gali pateikti ir duomenis apie vykdytų mediacijų pabaigos priežastis. Pildant ataskaitą skaičiuojamas visų per ataskaitinį laikotarpį įvykdytų mediacijų skaičių, įskaitant privačiai šalių lėšomis finansuotas mediacijas, valstybės lėšomis finansuotas mediacijas, projektinėmis lėšomis finansuotas mediacijas ir pro bono vykdytas mediacijas.
Pateikti duomenys rodo, kad mediacija Lietuvoje taikoma įvairiose teisinių santykių srityse, tačiau jos pasiskirstymas yra netolygus. Didžioji dauguma mediacijų (6851 mediacijos) vykdytos šeimos ginčuose, kitos mediacijos vykdytos darbo santykių (57 mediacijos), administraciniuose (26 mediacijos), prievolinių teisinių santykių (29 mediacijos), asmenų neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės (21 mediacija), švietimo srities (16 mediacijų), daiktinės teisės (11 mediacijų), paveldėjimo (7 mediacijos), bendraturčių (5 mediacijos) ginčuose, po 1 mediaciją vykdyta sveikatos srities ir nemokumo ginčuose.
Ataskaitoje pateikti duomenys apie 4163 mediacijų baigtį, kurie leidžia matyti itin teigiamas tendencijas. Iš 4163 mediacijų 1759 baigtos taikos sutarties sudarymu (42%), 442 atvejais iš mediacijos pasitraukė viena ginčo šalis (11%), 348 atvejais gautas abiejų ginčo šalių pareiškimas dėl mediacijos pabaigos (8%), 567 atvejais mediacija baigta mediatoriaus pareiškimu dėl mediacijos pabaigos (14%), 859 atvejais išduota pažyma dėl mediacijos pabaigos (negavus antros ginčo šalies sutikimo inicijavimo metu) (21%), 188 atvejais buvo išduota pažyma dėl mediacijos pabaigos (kitai ginčo šaliai atsisakius mediacijos inicijavimo metu) (4%).
Ataskaitos duomenys atskleidžia, kad mediacija sprendžiant šeimos ginčus sudaro absoliučią daugumą (96%) visų vykdytų mediacijų. Iš duomenų, kurie buvo pateikti apie šeimos mediacijų baigtį matyti, kad taikos sutarties sudarymu baigiasi 42% šeimos mediacijų. Iš 299 kitų nei šeimos ginčai mediacijų, ataskaitoje pateikti duomenys apie 129 mediacijų baigtį, kurie leidžia matyti itin teigiamas tendencijas. Iš 129 mediacijų kituose nei šeimos ginčuose net 76 (59%) baigtos taikos sutarties sudarymu. Dar aukštesni susitarimų rodikliai fiksuojami darbo ginčuose, 79% mediacijų darbo ginčuose apie kurių baigtį mediatoriai pateikė rezultatus pasibaigė taikos sutartimis, administraciniuose ginčuose, 65% jų baigta taikos sutartimis, ir švietimo srityje – net 92 % atvejų, apie kurių baigtį mediatoriai pateikė rezultatus baigtos taikos sutartimis. Šie rezultatai patvirtina ir tarptautinę praktiką, kad taikant privalomąją mediaciją, susitarimų rodiklis būna kiek mažesnis ir gali svyruoti nuo 30 iki 50 procentų, tuo tarpu kai šalys mediacija naudojasi savanoriškai, taikiais susitarimais pasiektų mediacijų skaičius gali siekti nuo 70 iki 90 ir daugiau procentų.
Ataskaitos rezultatai taip pat leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad reikšmingiausią įtaką mediacijos mastui daro privalomosios mediacijos įtvirtinimas. Taigi siekiant sistemingai plėsti mediaciją į kitas nei šeimos ginčai sritis, turi būti grįžtama prie svarstymų apie privalomosios mediacijos plėtrą į kitas ginčų kategorijas, kuriose mediacijos potencialas išlieka neišnaudotas.
Aukšti mediacijos rezultatyvumo rodikliai tokiose srityse kaip darbo, švietimo srities, administraciniai ginčai, nepaisant santykinai nedidelio absoliutaus jų skaičiaus, parodo augantį ginčo šalių ir institucijų pasitikėjimą mediacija kaip efektyviu ginčų sprendimo būdu. Tačiau kartu atskleidžia, kad mediacijos plėtra šiose srityse vyksta fragmentiškai ir nėra sistemiškai bei pakankamai skatinama valstybės mastu.
LMR vertinimu, metinių mediatorių veiklos ataskaitų įtvirtinimas yra reikšmingas ir sveikintinas žingsnis siekiant didesnio mediacijos skaidrumo ir duomenų prieinamumo Lietuvoje. Nors pirmųjų metų praktika atskleidė tam tikrus tobulintinus aspektus, juos planuojama nuosekliai spręsti artimiausiu laikotarpiu bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad mediacijos statistikos rinkimas išlieka platesnio masto iššūkiu. Šiuo metu duomenys apie mediaciją yra renkami ir skelbiami skirtingų institucijų, tarp jų Nacionalinės teismų administracijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Probacijos tarnybos, Valstybinio patentų biuro ir kitų pavienų institucijų. Tačiau bendrai Lietuvos mastu vieninga, nuosekli statistika, leidžianti visapusiškai įvertinti mediacijos taikymo mastą ir efektyvumą šalyje, nėra renkama. LMR vertinimu tikslinga svarstyti apie centralizuoto mediacijos duomenų rinkimo ir sisteminimo modelio diegimą, kuriame LMR galėtų atlikti koordinuojančią ir apibendrinančią funkciją. Tokios sistemos sukūrimas sudarytų prielaidas formuoti išsamią nacionalinę mediacijos statistikos bazę, stebėti tendencijas, teisėkūros ir kitų mediacijos skatinimo priemonių poveikį jos plėtrai bei leistų priimti nuoseklesnius, įrodymais grįstus sprendimus mediacijos politikos formavimo srityje.
Informaciją parengė Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Indrė Kasiulaitė