Teisminei mediacijai Lietuvoje – 20 metų

Šiandien minime reikšmingą sukaktį – lygiai prieš 20 metų, 2005 m. gegužės 20 d., Teisėjų taryba patvirtino Bandomąjį teisminės mediacijos projektą ir pirmąsias Teisminės mediacijos taisykles. Šis projektas, kuriuo siekta skatinti taikų ginčų sprendimą, įvertinti mediacijos priimtinumą ir efektyvumą bei parengti specialiai apmokytus teisėjus ir jų padėjėjus kaip mediatorius, tapo paskata Lietuvoje formuotis alternatyvaus ginčų sprendimo kultūrai.

Per du dešimtmečius mediacija tapo svarbia Lietuvos teisingumo sistemos dalimi. Iš pradžių buvusi eksperimentine iniciatyva keliuose teismuose, šiandien teisminė mediacija yra plačiai taikoma visoje šalyje civiliniuose ir administraciniuose ginčuose. Šiandien tai brandus ir veiksmingas procesas, kurio metu mediatoriai padeda ginčo šalims rasti abipusiai priimtiną sprendimą, skatina tarpusavio dialogą ir sudaro galimybę ginčo šalims pačioms kontroliuoti ginčo sprendimo procesą ir jo rezultatą.

Per šį laikotarpį mediacija Lietuvoje transformavosi iš visuomenei menkai pažįstamos naujovės į svarbią ir sistemiškai integruotą teisminio ir neteisminio ginčų sprendimo priemonę. Mediacijai vystantis buvo priimti svarbūs teisės aktai – nuo Teisminės mediacijos taisyklių iki Mediacijos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m., kuris įtvirtino visapusišką mediacijos reglamentavimą civiliniuose ir administraciniuose ginčuose. Buvo įdiegti kvalifikaciniai reikalavimai mediatoriams, nustatyti mokymų ir egzaminavimo standartai, suformuotas Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, sukurtos mediacijos paslaugų kokybės priežiūros ir profesinio tobulėjimo sistemos. Visa tai leido formuoti stiprią mediatorių bendruomenę, kuriai nuo 2025 m. patikėta profesinė savivalda. Mediacija tapo privaloma tam tikrose bylose, pavyzdžiui, nuo 2020 m. šeimos ginčuose. Lietuvos teismuose buvo įdiegta visa reikalinga sistema ir sąlygos mediacijos vykdymui — įtvirtintas Teisėjų mediatorių sąrašas, apmokyta didelė dalis teisėjų ir jų padėjėjų, suformuota Teisminės mediacijos komisija, kuri koordinuoja teisminės mediacijos vykdymą, įrengtos mediacijos vykdymui skirtos patalpos. Per šį laikotarpį taip pat buvo įdiegtos mediacijos koordinavimo institucijos, vykdoma ne viena visuomenės informavimo ir švietimo iniciatyva. Mediacija sėkmingai įsitvirtinusi ir probacijos sistemoje – ji nuo 2015 m. pradėta taikyti kaip priemonė atkurti ryšį tarp nusikaltimą padariusio asmens ir nukentėjusiojo, stiprinant atkuriamojo teisingumo principus baudžiamojoje justicijoje. Visos šios iniciatyvos ir nuolatinis socialinis dialogas, įtraukiant į mediacijos plėtros planavimo procesus įvairių visuomenės grupių atstovus, reikšmingai prisidėjo prie to, kad mediacija vis labiau įsitvirtina kaip patikima, profesionali ir visuomenei naudinga ginčų sprendimo alternatyva teismuose ir už jų ribų.

Šiandien teisminė mediacija Lietuvoje yra pripažįstama ir vis plačiau taikoma alternatyva tradiciniam ginčų sprendimui civilinėse ir administracinėse bylose. Pagal Lietuvos teismų 2024 metų ataskaitą, 2024 metais buvo inicijuoti 945 teisminės mediacijos procesai, 21 % daugiau lyginant su 2023 metais. Net 48 % vykdytų teisminių mediacijų, t.y. kone kas antra teisminė mediacija, baigėsi taikiais susitarimais, kurie parodo teisminės mediacijos proceso efektyvumą ir gebėjimą padėti šalims pasiekti abipusiai priimtiną susitarimą. 2024 m. pabaigoje teismo mediatoriaus statusą turėjo 134 teisėjai, o stiprų visuomenės pasitikėjimą teisėjais mediatoriais rodo itin aktyvus jų dalyvavimas mediacijos procesuose – daugiau nei 90% atvejų mediacija buvo vedama teisėjų, ir tik maža dalis kitų mediatorių.

Lietuvos mediatorių rūmai nuoširdžiai sveikina visus, prisidėjusius prie teisminės mediacijos plėtros ir tobulinimo Lietuvoje – teisėjus, mediatorius, teisininkus, politikos formuotojus, akademinę bendruomenę ir visus, kurie tikėjo šio proceso sėkme. Dėkojame tiems, kurie įžvelgė mediacijos potencialą ir nuosekliai bei entuziastingai siekė jos pripažinimo ir įsitvirtinimo.

Šiandien džiaugiamės ne tik teisminės mediacijos pasiekimais, bet ir vis labiau ryškėjančiomis naujomis kryptimis – mediacijos plėtra baudžiamojoje justicijoje, administraciniuose, intelektinės nuosavybės ginčuose, profesinės mediatoriaus veiklos stiprinimu bei aktyviomis mediacijos skatinimo iniciatyvomis švietimo ir darbo konfliktų srityje.
Tegul šis simbolinė sukaktis įkvepia toliau stiprinti mediacijos institutą, siekiant teisingumo, kuris būtų ne tik efektyvus ir prieinamas, bet ir atliepiantis žmogaus poreikius, pagrįstas pagarba, empatija ir supratimu.