2026 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įvyko Mediacijos koordinavimo tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Mediacijos koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji institucija, veikianti prie Teisingumo ministerijos. Ji dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką mediacijos srityje. Tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, mokslo ir studijų institucijų bei mediatorius vienijančių asociacijų atstovai, tarp jų ir Lietuvos mediatorių rūmai.
Posėdyje aptarti keturi klausimai: mediacijos plėtros galimybės, mediacijos reformos poveikis, teisinio švietimo projekto „Mediacija į savivaldybes“ rezultatai bei tolesni planai ir mediatorių atlygio už valstybės finansuojamą mediaciją didinimas.
Lietuvos mediatorių rūmai (LMR) pristatė savo poziciją darbotvarkės klausimais:
- Mediacijos plėtros galimybės. LMR atkreipė dėmesį, kad pirmiausia būtina stiprinti jau esamas mediacijos kryptis:
- Šeimos mediacija. Siekiama, kad ji būtų taikoma ankstyvose konflikto stadijose, dar iki kreipimosi į teismą. Tam reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suvienodinti kompleksinės pagalbos šeimai (KOPA) paslaugų standartai ir kryptingi šeimos mediatorių mokymai. Šių mokymų metu ypač daug dėmesio skirtina smurto artimoje aplinkoje atpažinimui ir vaiko nuomonės išklausymui.
- Mediacija vykdymo procese. Kartu su Lietuvos antstolių rūmais svarstomas mediacijos taikymas, ypač bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo, kai šalims reikia susitarti dėl teismo sprendimo vykdymo, o ne keisti nustatytą tvarką.
- Valstybės finansuojama neteisminė mediacija. Ji kol kas išnaudojama nepakankamai. LMR siūlo išanalizuoti duomenis pagal ginčų kategorijas (skolų, bendrosios nuosavybės, paveldėjimo ginčai). Tai leistų nustatyti, kur mediacija galėtų duoti didžiausią naudą.
- Mediacija baudžiamajame procese. Būtina sukurti nuoseklią mokymų sistemą teisėjams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams. Taip pat svarbu užtikrinti, kad mediatoriai būtų prieinami visoje Lietuvoje ir numatyti savalaikį finansavimą artėjančiam pasikeitimui įgyvendinti.
Kaip naujas kryptis mediacijos plėtrai LMR pasiūlė:
- Privalomosios mediacijos plėtra į naujas civilinių ginčų kategorijas. Šeimos ginčuose mediacija jau taikoma sėkmingai, tačiau kitose srityse ji, palikta vien savanoriškam šalių pasirinkimui, naudojama vangiai. 2027 m. LMR siekia suburti darbo grupę ir kviečia joje dalyvauti Teisingumo ministeriją, Nacionalinę teismų administraciją, teismų bendruomenę, advokatūrą ir kitas suinteresuotas institucijas.
- Darbo grupė išanalizuotų užsienio valstybių praktiką ir esamą padėtį Lietuvoje.
- Jos tikslas – išgryninti kelias ginčų kategorijas, kurios labiausiai apkrauna teismus ir kartu iš esmės tinka mediacijai.
- Preliminariai vertintini skolų, paveldėjimo, bendraturčių, ilgalaikių vartojimo sutarčių ir darbo ginčai. Daugelyje užsienio valstybių jie jau patenka į privalomosios mediacijos lauką.
- Privalomosios mediacijos modelio peržiūra. Lietuvos modelis, palyginti su kitomis valstybėmis, yra išskirtinis: tokios apimties ir trukmės valstybės finansavimo mediacijai nėra skyrusi nė viena kita valstybė. Daugelis valstybių renkasi vadinamąjį „opt-out” modelį. Jame privaloma dalyvauti pirmajame mediacijos susitikime, kurį finansuoja valstybė arba kurio kaina yra reguliuojama, o tolimesnė mediacija vyksta savanoriškai ir ją apmoka šalys. LMR manymu mediacijos plėtra neturėtų būti tapatinama vien su valstybės finansuojamos paslaugos plėtra. Priešingu atveju mediacija visuomenėje suvokiama tik kaip valstybės teikiama paslauga, o privačios mediacijos praktika ir pati profesija nesivysto.
- Veikiančios ekonominės paskatos. Civilinio proceso kodekse numatyta žyminio mokesčio lengvata galėtų būti reali paskata rinktis mediaciją, tačiau praktikoje ji netaikoma. LMR siūlo kartu su Nacionaline teismų administracija išsiaiškinti priežastis ir užtikrinti, kad lengvata veiktų.
- Mediacijos reformos poveikis. LMR pristatė 2024–2025 m. mediacijos reformos vertinimą. Jis grindžiamas dviem mediatorių apklausomis, kuriose dalyvavo 98 ir 82 mediatoriai, bei metinių mediatorių veiklos ataskaitų duomenimis.
- Daugiausia dėmesio skirta pokyčiams, atsiradusiems nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., kai privalomosios mediacijos inicijavimo funkciją vietoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos perėmė patys mediatoriai. Vertinimas parodė, kad pati modelio idėja pasiteisino. Asmeninis mediatoriaus kontaktas su kita šalimi yra veiksmingesnis už ankstesnį institucinį pranešimą: šalis informaciją apie mediaciją gauna tiesiogiai, gali užduoti klausimus ir priimti informuotą sprendimą. 83 % mediatorių, galinčių palyginti su ankstesne tvarka, nurodo, kad asmeninis kreipimasis padidino šalių įsitraukimą į mediaciją.
- Kartu išryškėjo ir įgyvendinimo iššūkiai:
- Kontaktinių duomenų trūkumas. Tai didžiausias praktinis trukdis: 59 % mediatorių nurodo, kad kitos šalies kontaktų dažnai trūksta. Tuomet tenka siųsti registruotus laiškus ir duomenų ieškoti savarankiškai. LMR siūlo, kad visi turimi kitos šalies kontaktiniai duomenys būtų surinkti jau priimant prašymą skirti mediatorių.
- Laiko sąnaudos. Inicijavimas tapo reikšminga mediatoriaus darbo dalimi. Reikia surasti šalių kontaktus, parengti ir išsiųsti pranešimus, susisiekti su šalimis, o mediacijai neįvykus – parengti pažymą ir užbaigti procesą. Kai mediacija neprasideda, šis darbas vidutiniškai užtrunka apie 3,5 valandos, nors apmokamos tik 2 valandos. Tokių atvejų nemažai: 2025 m. ketvirtadalis mediacijų baigėsi dar inicijavimo stadijoje.
- Nelankstus valandų paskirstymas. Detalus apmokamų valandų paskirstymas pagal funkcijas, mediatorių vertinimu, riboja galimybę jas panaudoti pagal konkrečios bylos poreikius. 73 % mediatorių yra tęsę mediaciją neatlygintinai, pasibaigus apmokamoms valandoms.
- Mediatorių atlygis. LMR pabrėžė, kad valstybės finansuojamos mediacijos valandinį įkainį būtina skubiai padidinti nuo 25 iki 35 Eur. Šią poziciją grindžia mediatorių apklausų duomenys ir įkainio realiosios vertės pokyčiai:
- Atlygis nebemotyvuoja. 86 % mediatorių jį vertina kaip netinkamą, o skatinančiu imtis valstybės finansuojamų mediacijų jį laiko tik 3 %.
- Realus darbas viršija apmokamą. 73 % mediatorių yra tęsę mediaciją neatlygintinai, pasibaigus apmokamoms valandoms. Kai mediacija neprasideda, inicijavimas ir užbaigimas vidutiniškai trunka apie 3,5 valandos, o apmokamos tik 2.
- Įkainis nuvertėjo. Per dvejus metus jis neteko apie 10 % perkamosios galios, nors minimalioji mėnesinė alga per tą laiką išaugo 25 %.
Atlygio didinimas nėra vien profesinės bendruomenės interesas. Nuo jo priklauso paslaugos kokybė, mediacijos prieinamumas regionuose ir pačios reformos sėkmė. Per 2025 m. mediacijos būdu taikiai išspręsta daugiau kaip 3 000 ginčų, todėl atlygis yra investicija į veikiančią sistemą, leidžiančią išvengti didelių teismo proceso sąnaudų. LMR siūlo naująjį įkainį taikyti nuo 2028 m. sausio1 d., jį indeksuoti ir apmokėti realiai atliekamas inicijavimo ir užbaigimo funkcijas.
Ilgalaikėje perspektyvoje LMR siūlo peržiūrėti patį privalomosios mediacijos ir jos finansavimo modelį:
- atsisakyti visuotinio valstybės finansavimo;
- mediacijos prieinamumą socialiai jautriems asmenims užtikrinti pagal antrinės teisinės pagalbos kriterijus;
- pirmąją mediacijos valandą visiems užtikrinti nemokamai, o tolesnę mediaciją šalims finansuoti pačioms;
- atsilaisvinusias lėšas nukreipti į naujų mediacijos sričių plėtrą.
Toks modelis, taikomas daugelyje Europos valstybių, skatintų privačios mediacijos praktiką ir stiprintų mediaciją kaip profesiją. Šiuo metu 59 % mediatorių niekada nėra tęsę valstybės finansuojamos mediacijos atlygintinai.
- Projektas „Mediacija į savivaldybes“. Teisingumo ministerija pristatė projekto rezultatus ir pasiūlė jį tęsti. LMR išreiškė paramą projekto tęstinumui ir pasirengimą aktyviai prisidėti planuojant 2027 m. veiklas.
Apibendrindama diskusiją, viceministrė K. Zamarytė-Sakavičienė pabrėžė, kad mediaciją būtina plėtoti tikslingai ir pamatuotai. Ji taip pat akcentavo, kad reikia įvertinti privalomosios mediacijos modelį ir jo pokyčius bei pasirinktą valstybės finansuojamos mediacijos modelį. Viceministrės teigimu, ateityje svarbu labiau skatinti privačią mediacijos praktiką ir mediacijos plėtrą kitomis kryptimis.
LMR pirmininkė Indrė Kasiulaitė posėdžio rezultatus vertina kaip svarbų žingsnį:
„Džiaugiamės, kad ministerija ir mediatorių bendruomenė šiandien kalba ta pačia kalba. Mediacijos raida Lietuvoje pasiekė etapą, kai nebeužtenka vien didinti mediacijų skaičių. Laikas kelti klausimą, kokios mediacijos mums reikia ir kaip ją kurti ilgam. Privalomoji šeimos mediacija įrodė, kad mediacija veikia: kasmet tūkstančiai šeimų ginčus išsprendžia susitarimu, o ne teismo sprendimu. Vis dėlto mediacija negali likti vien valstybės finansuojama paslauga. Tokiu atveju ji visuomenės sąmonėje tampa socialine priemone, o ne visaverčiu, savarankišku ginčų sprendimo būdu, kurį žmonės renkasi patys.
Todėl mums ypač svarbi viceministrės išsakyta mintis, kad reikia įvertinti pasirinktą modelį ir labiau skatinti privačią mediacijos praktiką. Tam reikia drąsių, bet pamatuotų sprendimų. Pirma, valstybės finansavimą nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia. Antra, sukurti veikiančias paskatas rinktis mediaciją. Trečia, kryptingai atverti mediacijai naujas sritis: civilinius ginčus, vykdymo ir baudžiamąjį procesą. Kartu būtina užtikrinti, kad mediatoriaus darbas būtų įvertintas oriai, nes be kvalifikuotų ir motyvuotų mediatorių jokia plėtros strategija nepavyks.
Lietuvos mediatorių rūmai yra pasirengę tęsti tarpinstitucinį dialogą su Teisingumo ministerija ir kitomis institucijomis: telkti bendruomenės patirtį, rinkti duomenis ir teikti konkrečius pasiūlymus, kad mediacija Lietuvoje ilgainiui taptų natūraliu pirmuoju žingsniu sprendžiant ginčus.“
LMR toliau aktyviai dalyvaus formuojant mediacijos politiką ir sieks, kad mediatorių bendruomenės patirtis būtų įtraukta į sprendimų priėmimą.
Plačiau LMR pozicija išdėstyta čia: