Lietuvos mediatorių rūmų taryba, reaguodama į 2026 m. liepos 13 d. vykusią spaudos konferenciją „Prievartinė mediacija neužtikrina vaikų teisių”, pažymi, kad viešai aptariama situacija nėra susijusi su mediacijos procesu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme. Lietuvos mediatorių rūmų taryba atsiriboja nuo viešai aptariamos situacijos ir konkrečios paslaugos vertinimo, tačiau pabrėžia būtinybę aiškiai atskirti mediaciją nuo kitų šeimai teikiamų paslaugų ar pagalbos formų.
Mediacija – tai savanoriškas, konfidencialus ir į bendradarbiavimą orientuotas ginčų sprendimo būdas, kurio metu nešališkas ir neutralus mediatorius padeda šalims konstruktyviai ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo. Net ir tais atvejais, kai įstatymas numato privalomąjį kreipimąsi į mediaciją, mediacijos procesas išlieka grindžiamas savanoriškumo principu – šalys pačios pasirenka mediatorių, pačios priima sprendimus dėl galimo taikaus susitarimo sudarymo ir jo turinio ir bet kuriuo metu gali pasitraukti iš mediacijos proceso. Mediatoriaus vaidmuo – sudaryti sąlygas konstruktyviam dialogui, padėti šalims geriau suprasti viena kitos interesus ir ieškoti tvarių sprendimų, ypač tais atvejais, kai būtina išlaikyti tolimesnius tarpusavio santykius, įskaitant ir santykius dėl vaikų.
Lietuvos mediatorių rūmai atkreipia dėmesį, kad mediacija gali būti taikoma kartu su kitomis šeimoms teikiamomis paslaugomis ar pagalbos priemonėmis, tačiau kiekvienos jų paskirtis, tikslai, taikymo principai ir specialistų vaidmenys yra skirtingi. Todėl svarbu užtikrinti, kad asmenims būtų aiškiai pristatomas teikiamos paslaugos pobūdis, jos tikslai ir taikomi principai, sudarant sąlygas tinkamai suprasti gaunamą pagalbą bei jos skirtumus nuo mediacijos proceso. Aiškus mediacijos ir kitų šeimai teikiamų paslaugų atskyrimas prisideda prie teisingo mediacijos supratimo, padeda išvengti skirtingų paslaugų tapatinimo ir stiprina pasitikėjimą šiuo taikiu ginčų sprendimo būdu.
Lietuvos mediatorių rūmų taryba
2026-07-21